- kebėtis
- kebė́tis, kẽbasi, -ė́josi dirbti keblų darbą, terliotis: Tai matai, su tuo nieku kiek priseina kebė́tis Vb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kebėtis
Look at other dictionaries:
atkebėti — atkebėti, àtkeba, ėjo 1. tr. sunkiai atnešti: Bent keliuos suėmę, šiaip teip atkebėjom avelę nuo pakrūmės Rm. 2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti, atsikraustyti: Kas gi te keleliu nuo miško atsìkeba? Slm. kebėtis; atkebėti; išsikebėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsikebėti — išsikebėti, išsìkeba, ėjo sunkiai išeiti, išvažiuoti: Kur čia išsikebėsi su vaikais! Kp. kebėtis; atkebėti; išsikebėti; susikebėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kėbluotis — kėbluotis, uojasi, ãvosi 1. žr. kėbloti 2 (refl.): Argi taip gražu kėbluotis! Ds. Ką čia kėbluojies kaip mažas vaikas! Svn. Vaikas kėbluojas, kėtojas J(Ds). Nesikėbluok, vaikel, negražu! Jž. 2. kebėtis, griozdotis: Nenoriu kėbluoties, t. y.… … Dictionary of the Lithuanian Language
susikebėti — susikebėti, susìkeba, ėjo 1. susikraustyti, sulipti: Susikebėjo visi vaikai ratuos Slm. 2. susikivirčyti, susikabinti, susimušti, susipešti: A, tie vaikai ir vėl susikebėjo! Slm. kebėtis; atkebėti; išsikebėti; susikebėti … Dictionary of the Lithuanian Language
